- šermenys
- šer̃menys sf. pl. (3b) DŽ, NdŽ, Dkš, Plv, Vlkv, sm. Pl, šer̃mens sf. (3b) K.Būg(Kn, Grl), Nm, Plv, sm. R, R57, MŽ, MŽ76, K, KŽ, gen. šermenių̃ K, KBII111; R, šermenes sf. CI257, N 1. DŽ, Tlž laidotuvių dalis – budėjimas prie pašarvoto mirusiojo su maldomis, giesmėmis ir vaišinimu po pagiedojimo: Mūs sodžiuj šer̃menys buvo Lzd. Nuėjo an šermenų Smn. Paprašė į šer̃menis Vlkv. Gražias šer̃menis pakėlė Jrb. Kelia šermenis, Joną prašo duobės kast LTR(Graž). Buvau šermenisè K.Būg(Vrb). Jie tris dienas laikė šer̃menis Grš. Nuėjau į šer̃menis – plaukus raujas nuo galvos Vlkj. Šermenų̃ giesmės NdŽ. Tada iškėlė puikius šermenis; visi valgė, gėrė ir giedojo BsPIII14(Nm). Nesuspėji žmogus ir eit per šermenis A.Vencl. Kelį niežti – bus šermenys LTR(VšR). ^ Parej[o] kap iš šermenų̃ Lzd. Gana jau čia balius – kap kuilio šer̃menys Dkš. 2. Lex13,58, Q73,323, R57,352, MŽ322,472, Krz130, N, KI187, NdŽ, Prk, Kin laidotuvės, pakasynos: Į šer̃menis (šermenyse) buvo i triūbininkai Rsn. Šer̃menis kelkit jūs, ponai, triūbos tėst mano vargonai Jrk41. 3. CI257, R, R352, MŽ, MŽ472, N, K, KI187, KBII103, Kos55, NdŽ, KŽ, Smln, Dov vaišės po palaidojimo, pašermenis: Ant šermenių̃ iškepė pyrago Rsn. Čia da šer̃menis taisė, čia ir giedojo Vlkv. Po laidotuvių Puodžiūnas visus sukvietė į dvarą, į šermenis A.Vien. Šermens yra didžiausia giminės šventė, kokią tik lietuvis pažįsta BsVXL. An to uodo šermenų virė plaučių kepenų (d.) Ldvn. ^ Privalgiau kai ant tėvo šermenų B925. Ko tylit? – Paršiuko šer̃menys (juok.) Plv. 4. JbL231,232, SD356 istor. senovinės pagoniškos laidotuvės ar vėlių minėjimas su įvairiomis vaišėmis – prie pašarvoto mirusiojo, kapinėse, namie, per atminus: Palaidoję mirusįjį, žmonės grįždavo šermenų puotos į mirusiojo namus MLTEII278. Senieji rašytiniai šaltiniai kalba apie lietuvių šermenis kaip apie vėlės vaišinimą, mirusiojo garbei keliamą puotą rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.